Liškiava minima rašytiniuose šaltiniuose jau nuo 1044 metų. Ji įsikūrusi nuostabiame kairiajame Nemuno krante tik 8 km nuo Druskininkų kurorto. Žmonės dabartinės Liškiavos apylinkėse gyveno jau antrame tūkstantmetyje prieš Kristų. Liškiavoje yra 4 archeologijos paminklai: piliakalnis – alkakalnis, Bažnyčios kalnas, akmuo su jaučio pėda ir vadinamasis „raganų akmuo“.
Liškiava garsi savo architektūros paminklais: XIV-XVa. pilis, jo bokšto liekanos; XVII a. Pabaigos sakralinis ansamblis (bažnyčia, buvęs Domininkonų vienuolynas, ūkinis pastatas); XVIII a. šventoriaus tvora, laiptai į šventorių; XIX a. varpinė, paminklinis stulpas su šv. Agotos skulptūra; daug dailės paminklų išlikusių bažnyčios viduje nuo XVII iki XX amžiaus. Piliakalnyje buvusi medinė pilis VI a. pr. Kr.- IX a. po Kr. Mūrinė pilis statyta XIV-XV amžių sandūroje ir jos statyba nutraukta po Žalgirio mūšio (1410 m.).
Merkinė - vienas seniausių Lietuvos miestų, įsikūręs Nemuno ir Merkio santakoje, 1377 m. minimas kryžiuočių žygių aprašymuose. Tai senoji Dzūkijos sostinė, apjuosta puikių kraštovaizdžių, menanti ne tik kovas su kryžiuočiais, senuosius Lietuvos ir Lenkijos valdovus, bet ir Rusijos caro Petro I-ojo apsistojimą.
Merkinės apylinkėse dar gyvos juodosios keramikos degimo tradicijos. Čia prasideda ne vienas patrauklus ekologinio ir etnologinio pobūdžio maršrutas. Merkinėje galite aplankyti Merkinės kraštotyros muziejų ir Lietuvos laisvės kovų ir kančių muziejų.
Raigardo slėnis – tai kraštovaizdžio draustinis esantis 9 km už kurorto važiuojant Gardino plentu. Apie Raigardą sukurta daug legendų ir padavimų. Sakoma, kad čia labai seniai stovėjęs didis miestas, vėliau prarytas žemės.
Nuo neatmenamų laikų manoma, kad Raigardo duburio šlaitai kartu su aukštame sausame šlaite išaugusiomis pušimis slenka į versmėtą prarają, nes klonis kasmet didėjo. Raigardu duburys pradėtas vadinti nuo tada, kai mūsų kalboje miestai buvo vadinami gardais, o klampynės – rajomis. Iš šių dviejų senovinių žodžių ir atsirado Raigardas.
Raigardo klonis paskelbtas landšaftiniu draustiniu, jo dugne – plačios lankos, kuriose iškyla kopos, tvyro senvagės. Raigardo slėnis saugomas kaip retos sandaros žemės forma, susidariusi palyginti neseniai (prieš 5000 metų) ir dar dabar besiformuojanti. Šlaito papėdėje yra vandeningų šaltinių, dėl kurių vienas slėnio šonas tebeslenka nuo senų laikų.
Švendubrė
Tai vienas iš Druskininkų miškuose esančių kaimų, įsikūręs prie Raigardo slėnio 5 km atstumu nuo kurorto. Istoriniuose dokumentuose minimas 1620 metais. Tai senas gatvinis kaimas, architektūrinis paminklas. Ypač įdomios senosios dzūkų sodybos su savitais aptvertais kiemais. Aplink kaimą 20 kvadratinių kilometrų plote esančios pievos išraižytos upelių ir upeliūkščių. Ten, kur Nemunykštis įteka į Nemuną, ant skardaus kalno stūkso Juodasis kalnas. Praeityje jis galėjo būti gynybiniu tašku. Nuo kalno viršūnės atsiveria puiki panorama: Nemunas, Raigardo slėnis, tolumoje matosi pušimis ir krūmais apaugęs Užubalio kalnas. Galvojama, kad čia gilioje senovėje galėjo stovėti nedidelė medinė pilis, apsupta pelkių ir krūmokšnių. Į šiaurę nuo kaimo yra didžiulis riedulys, geologinis paminklas – Švendubrės akmuo, apie kurį sukurta nemažai padavimų ir legendų.
